Lietuvieši Latvijā iegulda vairāk nekā mēs kaimiņvalsts uzņēmumos

Izmantojot Lursoft pieejamos datus, Lietuvā izdotais žurnāls IQ publicējis plašu apskatu par kaimiņvalsts tiešajām investīcijām Latvijā. Minētie dati salīdzināti ar mūsu valsts pārstāvju ieguldījumiem Lietuvā.

Pēc apkopotās informācijas redzams, ka kaimiņvalsts pārstāvji savus līdzekļus Latvijas uzņēmumos iegulda daudz aktīvāk nekā latvieši Lietuvā.

Pēc Lursoft datiem, uz š.g. 6.janvāri savas investīcijas Latvijas uzņēmumos jau ieguldījuši 2 733 Lietuvas pārstāvji kopumā 281,594 mld.Ls apmērā. Jānorāda, ka liela daļa no uzņēmumiem, kuros lietuvieši ieguldījuši savus līdzekļus, ierindojušies starp Latvijas vadošajiem uzņēmumiem, kā, piemēram, SIA Orlen Latvija, kas pēc apgrozījuma 2012.gadā bijis Latvijas 4. lielākais uzņēmums, SIA MAXIMA Latvija (5. lielākais) u.c.

 

Žurnāla IQ publikācija

„Maxima“ = Lietuva?

Apie Vokietijos pramonę pasauliui daugiausia pasako šioje šalyje sukurti automobiliai, visų pirma – „Volkswagen“. Žinią apie Švedijos verslą skleidžia „Ikeos“ parduotuvės. Nuomonę apie Lietuvos verslą latviai susidaro iš „Maximos“ prekybos tinklo.

Kokia konkrečiai žinia pasauliui perduodama, priklauso ir nuo jos gavėjo skonio. Tas, kuriam nepatinka „Volkswagen“ ir BMW automobiliai, greičiausiai nepasakys daug gerų žodžių apie Vokietijos automobilių pramonę. Tas, kuris mieliau renkasi vienetinius baldus, nekrykštaus išgirdęs apie atidarytą dar vieną „Ikeos“ parduotuvę. Tačiau faktas, kad didžiosios verslo korporacijos labai gerai matomos. Todėl skandalai sutepa ne tik jų pačių vardą, bet ir daro neigiamą įtaką visos verslo šakos ar net šalies įvaizdžiui.

Pavyzdžiui, „Ikea“ Švedijos vėliavą po pasaulį neša ne tik perkeltine prasme (nors valdymo įmonė registruota Nyderlanduose). Bendrovės logotipo spalvos – tokios pat kaip Švedijos vėliavos. Tad tai, kas vyksta „Ikeos“ parduotuvėse (ypač jei nutiktų kas nors neigiamo), siejama su švedų verslo kultūra.

 

„Verslas lietuviškai“

Lygiai taip pat „Maxima“ kaimynėje siejama su lietuvių verslo kultūra. Tai suprantama: ji ne tik didžiausia lietuvių kapitalo įmonė Latvijoje, bet ir apskritai viena stambiausių bendrovių šioje šalyje. Remiantis „Lursoft“ duomenų baze, praėjusiais metais „Maxima Latvija“ pagal pajamas buvo penkta Latvijoje ir į priekį praleido tik „Uralchem Trading“ (didmeninė prekyba chemijos produktais), „Latvenergo“ (elektros gamyba), „Elko Grupa“ (didmeninė prekyba kompiuterine ir programine įranga) ir „Orlen Latvija“ (didmeninė prekyba naftos produktais). Bendrovei „Maxima Latvija“ už nugaros liko pagrindinis konkurentas – „Rimi“ prekybos tinklas.

Be to, dėl veiklos specifikos – mažmeninės prekybos – „Maxima“ yra matoma bendrovė. Taip buvo ir iki tragedijos Rygoje, kai sugriuvus jos parduotuvei žuvo 54 žmonės. Beje, įmonės įvaizdis iki šios nelaimės taip pat nebuvo toks, kurį būtų galima drąsiai pavadinti teigiamu.

Tiksliausias žodis „Maximos“ įvaizdžiui Latvijoje apibūdinti – „prieštaringas“. Kai kurie latviai dėl šios bendrovės pradėjo vartoti frazę „verslas lietuviškai“. Ji reiškia agresyvią plėtrą, kai pelnas – pirmoje vietoje, o darbuotojai – paskutinėje. Tačiau „Maxima“ taip pat nusipelnė pagyrimų už tai, kad sugebėjo tapti rinkos lydere.

Ignas Staškevičius, bendrovę „Maxima grupė“ valdančios „Vilniaus prekybos“ valdybos narys, pripažįsta, kad „Maximos“ įvaizdis Latvijoje buvo prastesnis nei Lietuvoje. „Nepavyko suformuoti stiprios vietos vadovų komandos“, – vieną priežasčių įvardija jis. Be to, grupė valdoma iš Lietuvos, tad bendrovei Latvijoje teko mažiau dėmesio.

Po tragedijos ir tuomečio įmonės „Maxima Latvija“ vadovo Gintaro Jasinsko pareiškimo, kad jis nesijaučia kaltas dėl nelaimės, bendrovės įvaizdis nusirito į dugną. Situaciją mėginta pakelti iki politinio lygmens. Dėl nelaimės atsistatydino Valdžio Dombrovskio vyriausybė. Po G. Jasinsko pareiškimo Latvijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė pasiaiškinti Lietuvos ambasadorių Rygoje Gintarą Degutį. Grupė pasipiktinusių  gyventojų laišku kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jie paprašė šalies vadovės paveikti bendrovės poziciją.

Vis dėlto politiniame lygmenyje situacija gana greitai užglaistyta. Todėl lietuviškų prekių boikotas neprasidėjo: latviai suvokė, kad kitos mūsų šalies įmonės su „Maximos“ pozicija nesusijusios.

Tačiau pati „Maxima“ latvių pyktį pajus finansiškai. Kad su žmona apsisprendė nebepirkti šiame tinkle, viešai pareiškė ir V. Dombrovskis.

I. Staškevičiaus teigimu, paskutinį 2013 m. ketvirtį bendrovės „Maxima Latvija“ pajamos gali būti penktadaliu mažesnės nei prieš metus.

Griežčiau į šią įmonę pradėjo žiūrėti ir kontrolės institucijos. Šiuo metu bendrovės užsakymu baigiamos statyti dvi naujos parduotuvės Latvijoje, tačiau priežiūros institucijos kol kas neduoda leidimų jas eksploatuoti. Tokio pat griežtesnio požiūrio į pastatų kokybę greičiausiai sulauks ir kiti prekybininkai, norintys atidaryti naujas parduotuves.

 

Dideli tarp didžiausių

Vertinant didžiausias bendroves, galima sakyti, kad Lietuvos verslui Latvijoje pavyko geriau įsitvirtinti nei pastarosios šalies įmonėms pas mus. Pavyzdžiui, iš dešimties didžiausių bendrovių Lietuvoje nėra nė vienos latviškos. O kaimynų dešimtuke yra dvi įmonės, turinčios lietuvių kapitalo: „Orlen Latvija“ ir „Maxima Latvija“. Tiesa, oficialiai bendrovės „Maxima Latvija“ kapitalas yra olandiškas: visas jos akcijas valdo Nyderlanduose registruota „Lincoln Land Erste B. V.“. Pastarąją kontroliuoja „Maxima grupė“.

„Lursoft“ duomenimis, iš viso pirmajame Latvijos įmonių šimtuke yra 11 lietuvių kapitalo bendrovių. Iš jų 9 užsiima didmenine arba mažmenine prekyba. Iš likusių viena teikia mobiliojo ryšio („Bite Latvija“), kita – transporto („Baltijas tranzita serviss“) paslaugas.

Gebėjimu prekiauti lietuviai gerokai lenkia latvius. Kaimynai neturi nė vieno stipraus mažmeninės prekybos tinklo. Štai pačioje Lietuvoje du iš keturių didžiųjų tinklų – „Maxima“ ir „Norfa“ – sukūrė vietos verslininkai.

Lietuvių kapitalas įsitvirtinęs ir drabužių prekyboje. Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojama bendrovė „Apranga“ Latvijoje turi 41 parduotuvę. Nespecializuotos didmeninės prekybos sektoriuje įsitvirtinusios „Sanitex“ valdomos įmonės.

Iš latvių verslo Lietuvoje bene geriausiai žinoma aviacijos bendrovė „airBaltic“ ir bankas „Citadele“.

Į Rygą per Amsterdamą

Daugiau nei prieš dešimtmetį įmonės Latvijoje susidurdavo su kliūtimis vien dėl to, kad jos – iš Lietuvos. Kaimynės institucijos statydavo barjerus į rinką besiskverbiantiems pienininkams. Veiklos pradžioje kliūčių sulaukdavo ir „Maxima“. Tačiau po to, kai abi valstybės įstojo į ES, didesnių nesklandumų abiejų šalių verslininkams nebekyla.
„Lursoft“ duomenimis, iš viso Latvijoje yra 2649 lietuvių kapitalo įmonės.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalies bendrovių tiesioginės užsienios investicijos (TUI) Latvijoje 2013 m. antro ketvirčio pabaigoje siekė apie 735 mln. litų. Tai sudarė apie 11 proc. visų Lietuvos TUI užsienyje.

Iš Latvijos į Lietuvą tuo pačiu metu TUI pavidalu buvo atkeliavę 337 mln. litų. Net ir įvertinus gyventojų skaičiaus skirtumus lietuviai pas kaimynus investuoja aktyviau nei šie – Lietuvoje. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos TUI Latvijoje siekė 247 litus, o Latvijos mūsų šalyje – 166 litus.

Be to, realiai Lietuvos TUI kaimynėje yra didesnės. Mat dalis pinigų į ją patenka aplinkiniais keliais. Pati „Maxima“ Latvijoje investuoja per Nyderlandus. Tai daroma dėl kontroliuojančiosioms bendrovėms palankesnės mokestinės aplinkos. Nyderlandai yra pagrindinė Lietuvos TUI kryptis – šioje šalyje investuota 1,536 mlrd. litų.

Ar visu publikāciju iespējams iepazīties: http://iq.lt/uncategorized/maxima-lietuva-2/